Prisijungimas

Naujienos

Pirmosios lietuvės FIBA teisėjos istorija: paleista krepšininkės svajonė ir gniuždanti žiūrovų ataka

Prieš beveik dešimtmetį krepšininkės svajonę paleidusi Indrė Balnionytė savo pavyzdžiu Lietuvos krepšinyje diktuoja istorinę kryptį.

Sportinę aprangą į teisėjos kostiumą iškeitusi šiaulietė nepriklausomos Lietuvos istorijoje tapo pirmąja moterimi, įgijusia tarptautinę FIBA licenciją. 

Toks pripažinimas jai atvėrė kelius į tarptautines arenas, apie kurias pati nė nedrįsdavo garsiai pagalvoti. 

Nuo pat vaikystės krepšiniu susižavėjusi Balnionytė dar būdama 14-os metų paliko tėvų namus ir apsigyveno sportininkų internate Vilniuje. Krepšinio kamuolį besigainiojusi mergina siekė krepšininkės karjeros išsipildymo, o tai galiausiai įvyko ne kur kitur, o gimtuosiuose Šiauliuose.

176 cm ūgio gynėja su „Rūtos“ komanda debiutavo aukščiausioje Lietuvos moterų krepšinio lygoje, tačiau žaidžiant sportininkė susižavėjo kita aikštėje kunkuliuojančio veiksmo dalimi – teisėjavimu.

Užsiminus apie šį troškimą savo trenerei, 2011 metais Balnionytė buvo nukreipta pas buvusį LKL arbitrą Antaną Ramanauską, Šiauliuose įkūrusį teisėjų mokyklą.

Joje save atradusi Balnionytė prisijaukino švilpuką ir startavo mėgėjų varžybose. Paskui jaunoji entuziastė gavo paskyrimus Moksleivių krepšinio lygoje (MKL) ir Regionų krepšinio lygoje (RKL), o tvirtėjęs pasitikėjimas piršo vis didesnes ambicijas.

„Po pirmojo savo debiutinio sezono Šiauliuose pagalvojau: „Mano svajonė – kada nors teisėjauti RKL“. Patekau į RKL ir svajonės vis augo su manimi“, – bendraudama su tinklalapiu „BasketNews.lt“, prisiminė Balnionytė. 

Motyvaciją kilti aukštyn stiprino ir geriausių šalies teisėjų parama. Po studijų vėl persikėlusi į Vilnių, Balnionytė prisijungė prie didesnio teisėjų kolektyvo, patarimų ir laisvo laiko negailėjo aukštame lygyje švilpiantis Gintaras Vitkauskas, Gvidas Gedvilas ir Tomas Jasevičius.

Darbas su jais, nuolatinis gyvenimas teisėjavimu, „parduoti“ savaitgaliai ir laisvalaikis Indrei garantavo didelį šuolį ir sumedžiotą istorinę šalies sėkmę. Kartu su FIBA įvertinimu, merginai atiteko ir Anapilin iškeliavusio Virginijaus Dovidavičiaus vardu pavadintas labiausiai patobulėjusio metų Lietuvos teisėjo apdovanojimas. 

„Apie žinią iš FIBA sužinojau per savo gimtadienį ir tai buvo pati geriausia kada nors gauta „dovana“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė ji. – Be galo džiaugiausi, o tai, jog esu pirmoji lietuvė, gavusi tarptautinę kategoriją, padarė šį įvykį ne tik dar ypatingesnį, bet privertė susimąstyti kiek daug atsakomybės krenta ant mano pečių. Nepramintais keliais keliauti visada sunkiau, bet tikiuosi, kad dabar atsiras ir daugiau merginų, kurios pamatys, kad nieko nėra neįmanomo ir paseks mano pavyzdžiu.“

Krikštas FIBA arenoje Balnionytei teko Baltarusijoje, Europos moterų taurės rungtynėse tarp Minsko „Cmoki“ ir Hatajaus BB. 

Kaimyninę šalį kartu su kitu lietuviu teisėju Martynu Gudu be nesklandumų pasiekusi mergina į susitikimo vietą atvyko likus parai iki pradžios, kaip nurodo FIBA reglamentas. Įprastai teisėjai šį laiką skiria susipažinimui su mačo medžiaga ir prasiblaškymui lankomoje vietovėje.

Laisvo laiko brigada turėjo daug, o Indrę vis neapleido jaudulys – galvoje sukosi mintys apie debiutą ir įvairius rungtynių scenarijus, o į aikštelę jis persikėlė su dramatiška pabaiga.

„Cmoki“ krepšininkei Viktorijai Hasper prametus dvitaškį, viešnios iš Turkijos laimėjo 67:66.

„Labai džiaugiausi gavusi paskyrimą teisėjauti su patyrusiu FIBA teisėju Gudu, kuris pasidalino savo patirtimi ir padėjo tinkamai pasiruošti bei nusiteikti rungtynėms, – pasakojo Balnionytė. – Keista tai, kad jaudulys mane kankino iki tol, kol buvo paleistas rungtynių pradžios laikrodis. Vos prasidėjus rungtynėms visas jaudulys dingo ir aš tiesiog stengiausi, kaip įmanoma geriau atlikti savo darbą nebesijaudindama dėl nieko kito aplinkui.

Pralaimėjusios komandos treneris po rungtynių padėkojo už gerą darbą, o tai – geriausias įvertinimas. Po rungtynių gavome vaizdo įrašus su situacijomis, kurias turėjome pakomentuoti, tada sulaukėme galutinės ataskaitos, kurioje teisėjų brigados darbas įvertintas gerai.“

Pirmametės FIBA teisėjos artėjančią vasarą laukė daugiau naujų iššūkių, tačiau pasaulį sukausčiusi COVID-19 pandemija FIBA privertė atšaukti visus jaunimo čempionatus. FIBA licenciją iš viso turi dvylika lietuvių.

FIBA organizacijai įvertinus Balnionytės potencialą, jai vis plačiau veriasi durys ir Lietuvos krepšinyje. Iš Šiaulių kilusi šios sporto šakos aistruolė dirba aukščiausio rango šalies moterų krepšinio lygos rungtynėse, o vyrų krepšinyje po peržengto RKL slenksčio šį sezoną debiutavo Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL). Šiose pirmenybėse iki tol buvo švilpusi vienintelė moteris Renata Radišauskaitė.

Kartu su pastarąja RKL darbuojasi Agnija Vilaniškytė ir Milita Stalaučinskaitė. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) lygio dar nepavyko pasiekti nė vienai teisėjai.

„Vyrų ir moterų krepšinis smarkiai skiriasi, tačiau abu jie savaip gražūs, – pabrėžė Balnionytė. – Teisėjams visada tenka prisitaikyti: skiriasi kontakto lygis, greičiai, netgi emocijos ar reakcijos į vieną ar kitą teisėjo sprendimą, būdai, kaip spręsti konfliktines situacijas ir kaip stengtis jų išvengti.“

Įveikiami Balnionytės barjerai tampa ne tik drąsinančiu pavyzdžiu teisėjavimu užsiimti norinčioms merginoms, tačiau tuo pačiu ir laužo vis dar gajų stereotipą, jog „ši profesija – vyrams“.

Indrė atvirauja, jog kas kartą jai pasirodžius aikštėje, rungtynių dalyvių emocijos nebūna pačios maloniausios.

„Didžiausias iššūkis tai – žmonių požiūris, kad teisėjavimas krepšinyje yra ne moteriškas užsiėmimas, – apmaudą liejo Balnionytė. – Kadangi moteris teisėja Lietuvoje panaši į dar vieną pasaulio stebuklą, reikia laiko, kad visuomenės požiūris pasikeistų. Teisėjauju maždaug 10 metų, bet mane iki šiol stebina, kokie nustebę žaidėjų ar trenerių veidai būna pamačius mane pirmą kartą dar prieš prasidedant rungtynėms. Labai džiaugiuosi, kad pastaruoju metu visoje Lietuvoje atsiranda vis daugiau teisėjauti norinčių merginų ir siekti aukštumų, todėl laikui bėgant tikiuosi tai taps visiškai nestebinančiu reiškiniu.“

Paklausta apie skaudžiausią asmeninį patirtį karjeroje, Balnionytė staigiai nusikėlė į pirmuosius teisėjavimo metus. Save šioje profesijoje tada dar tik besimėginusi mergina kiekvieną repliką tiek iš tribūnų, tiek sportininkų priimdavo itin jautriai. 

Tačiau MKL rungtynėse žiūrovų įplieksta ataka tąsyk kirto itin žiauriai.

„Vos man pasirodžius salėje, svečių komandos sirgaliai, nors mane matė pirmą kartą gyvenime, primygtinai pareikalavo, kad mane pakeistų kitas teisėjas – vyras, kuriam jie visi žadėjo „susimesti“ ir sumokėti už atliktą darbą, – su tinklalapiu „BasketNews.lt“ dalijosi Balnionytė. – Buvo ir nesmagu, ir pikta. Tokios patirtys grūdina, o darbas su savimi, per visus šiuo metus išmokė, kaip susikoncentruoti ir tiesiog nepriimti visų neigiamų emocijų asmeniškai.“

Maksimalaus susitelkimo į veiksmą aikštelėje ir žaibiškos reakcijos reikalaujančiame teisėjo darbe netikslūs sprendimai – neatsiejama dalis. Balnionytės vertinimu, klaidos nėra blogos, jei jos nenulemia rungtynių pabaigos rezultato.

„Iš patirties žinau, kad geriausiai pamokas išmoksti ne stebėdamas kito klaidas, o pats jas padarydamas, išgyvendamas ir su jomis susigyvendamas – juk teisėjų klaidos yra krepšinio dalis. Būna rungtynių, po kurių nesijauti gerai, tada jas peržiūri, išanalizuoji, randi priežastis, kodėl taip įvyko, ir ką kitą kartą galiu padaryti geriau. Tobulėjimo procesas vyksta tik per neigiamas patirtis“, – sakė ji.

Kas labiausiai motyvuoja dirbant šį darbą?

„Nuo pat vaikystės myliu šį sportą, – pripažino Balnionytė. – Didžiausią motyvaciją suteikia tai, kai matau, kaip stipriai šis darbas ugdo mane kaip asmenybę, nes tai yra nuolatinis darbas su savimi. Be to sutinku daugybę kitų talentingų žmonių, kurie lygiai taip, kaip ir aš, gyvena tuo, ką daro.“

Šaltinis: https://www.basketnews.lt/

LKL- Lietuvos Krepšinio Lyga
NKL - Nacionalinė Krepšinio Lyga
RKL - Regionų Krepšinio Lyga