Du Lietuvos krepšinio teisėjai tapo FIBA komisarais: naujas žingsnis tarptautinėje arenoje

Spalio 20–22 dienomis Freisinge (Vokietijoje), šalia Miuncheno, vyko FIBA Commissioner Training – Europe klinika, skirta naujiems FIBA komisarams. Tris dienas trukęs seminaras buvo privalomas visiems naujai licencijuotiems komisarams pagal OL2025+ sistemą. Jo metu dalyviai gilino žinias apie FIBA Europos varžybų reglamentus, klubinių turnyrų taisykles, analizavo praktinius atvejus ir sprendė testus.

Du buvę Lietuvos krepšinio teisėjai Vilius Mačiulaitis ir Gintaras Vitkauskas taip pat dalyvavo seminare – po šių mokymų jie tapo FIBA komisarais 2025–2027 metų laikotarpiui.

„Nemanau, kad tai visai kitas etapas – būti krepšinyje reiškia būti didelės krepšinio šeimos dalimi,“ – sako Vilius Mačiulaitis. „Amplua gal ir keičiasi, bet tikslas lieka tas pats – prisidėti prie šios sporto šakos, kuri lydi visą gyvenimą, evoliucijos. Pareigų pasikeitimas organizacijoje reiškia tik tiek, kad reikės dirbti kiek kitokį darbą, tačiau visa kita – tie patys tikslai, toks pats jaudulys, tie patys draugai.“

Kalbėdamas apie komisaro vaidmenį, V. Mačiulaitis pabrėžia, kad jis – itin svarbi, bet dažnai nematoma rungtynių dalis. „Komisaras yra organizatorius. Jo vaidmuo – užtikrinti, kad rungtynės vyktų sklandžiai. Žiūrovai ateina į areną dėl krepšinio, todėl viskas turi vykti be techninių trukdžių. Teisėjai yra to spektaklio dalis, o komisaras – užkulisiuose, bet nuo jo darbo priklauso, kad žaidimas vyktų sklandžiai ir tvarkingai.“

Pasak jo, FIBA požiūris į komisarų rengimą – labai profesionalus. „Patyręs ir pasirengęs komisaras yra oficialus varžybų organizatoriaus atstovas. Nuo jo priklauso daugybė nematomų dalykų – kad rungtynės vyktų be problemų, kad visi procesai būtų suderinti. Teisėjų klaidos yra žaidimo dalis, tačiau komisaro klaidos gali būti labai brangios – jos gali turėti įtakos visam turnyrui.“

Tuo tarpu Gintaras Vitkauskas akcentuoja, kad tapti FIBA komisaru jam – reikšmingas asmeninis žingsnis. „Tai labai svarbus ir naujas žingsnis į dar nepažintą krepšinio dalį. Tai ne tik naujos pareigos, bet ir pripažinimas, pasitikėjimas bei didelė atsakomybė, kad krepšinio rungtynės vyktų sklandžiai ir sąžiningai.“

Kalbėdamas apie patirtį Freisinge vykusioje klinikoje, G. Vitkauskas išskyrė teorinį pasirengimą ir praktinių situacijų analizę. „Mokymuose nagrinėjome įvairių varžybų – nacionalinių rinktinių, klubinių turnyrų (FEC, ELW, ECW) – nuostatus, analizavome nenumatytus atvejus ir jų sprendimo būdus. Man didžiausia naujovė buvo suprasti, kiek daug atsakomybių tenka komisarui. Neįsivaizdavau, kad jų tiek daug – nuo rungtynių pasiruošimo iki visų galutinių ataskaitų FIBA varžybų departamentui.“

G. Vitkauskas taip pat priduria, jog komisaro darbas reikalauja kitokio mąstymo nei teisėjo. „Tai visiškai skirtingas vaidmuo. Komisaras valdo rungtynių procesą už aikštės ribų. Jo mąstymas turi būti strateginis, o darbas – diplomatiškas ir ramus. Komisaras privalo matyti visumą ir užtikrinti, kad viskas vyktų pagal numatytus standartus.“