„LKL betsson“ teisėjas ir anesteziologas: Jonas Lazauskas apie darbą, reikalaujantį greitų sprendimų
Jonas Lazauskas – Lietuvos krepšinio lygos aikštės teisėjas, patyręs gydytojas anesteziologas-reanimatologas. Dvi itin atsakingos profesijos, reikalaujančios ne tik maksimalios koncentracijos, bet ir gebėjimo sekundės tikslumu priimti sprendimus. Derinti šias dvi atsakingas profesijas nėra lengva, tačiau Jonui pavyksta suderinti aistrą krepšiniui su medicinos pašaukimu. Kaip krepšinio aikštelės švilpukas dera su specialiai įrengta patalpa – operacine, skaitykite toliau.
Teisėjavimo kelias Jono gyvenime prasidėjo dar mokyklos metais – visai neplanuotai, tačiau tapo lemtingas.
„Mano kaip teisėjo profesija prasidėjo kažkur 9–10 klasėje, kai subyrėjo krepšinio komanda, kurioje lankiau treniruotes. Reikėjo sugalvoti, ką veikti atsiradusiu papildomu laisvu laiku. Fizinio ugdymo mokytojas, taip pat teisėjas V. Urbšys, pasiūlė ateiti suteisėjauti į krepšinio tarpklasines. Nors pradžia nebuvo labai kokybiška, bet po kelių rungtynių jis patarė rimčiau išbandyti šią profesiją, ir taip atsidūriau R. Barausko jaunųjų krepšinio teisėjų mokyklėlėje.“
Tuo pat metu su teisėjavimu augo ir kitas svarbus pasirinkimas – medicina. Mokykloje gerai besisekę mokslai ir artimųjų palaikymas paskatino Joną rinktis studijas medicinos srityje.
„Nors artimoje aplinkoje gydytojų nėra, šeimos palaikymas buvo labai didelis. Studijų metais šios dvi kryptys labai derėjo – dienomis mokslai, o vakare galėdavau išbėgti į aikštelę ir ‘pravėdinti galvą’.“
Baigus studijas ir pradėjus dirbti anesteziologu-reanimatologu, dviejų profesijų derinimas tapo sudėtingesnis, tačiau, pasak Jono, – įmanomas.
„Baigus mokslus ir pradėjus verstis medicinos praktika abiejų profesijų derinimas yra gana nelengvas, bet turint noro, tikrai įmanomas dalykas, tiesiog reikia sekti rungtynių tvarkaraščius ir atitinkamai priderinti darbus ir budėjimus. Žinoma, šimtu procentų to padaryti neįmanoma, bet stengiuosi maksimaliai kiek leidžia galimybės skirti laiko teisėjavimui.“
Pasak jo, teisėjo ir gydytojo darbas turi daug bendrų bruožų. Abi profesijos reikalauja greitos reakcijos, šaltų nervų ir gebėjimo dirbti komandoje savybių.
„Abiems profesijoms reikalingos labai panašios asmeninės savybės – greita reakcija, sprendimų priėmimas, ‘šalti’ nervai ir geri komandinio darbo įgūdžiai. Drąsiai galiu teigti, kad šių dviejų veiklų kombinacija padėjo man auginti reikalingas savybes ir tobulėti asmeniškai kaip profesionalui tiek medicinoje tiek krepšinio aikštelėje, ypač tai paminėtina apie koncentraciją ir ramybę kritiniais momentais.“
Tiek ligoninėje, tiek aikštėje pasitikėjimas nėra savaime suprantamas – jis užsitarnaujamas nuosekliu ir atsakingu darbu.
„Klaidų pasitaiko visur, bet svarbiausia – išmokti su jomis tvarkytis ir pasimokyti, kad ateityje būtų kuo mažiau neteisingų sprendimų. Padarius didelių klaidų, pasitikėjimą tenka auginti iš naujo.“
Vis dėlto, Jonas pabrėžia, kad klaidų kaina šiose srityse – skirtinga.
„Medicinoje klaidos gali kainuoti žmogaus sveikatą ar net gyvybę, tuo tarpu krepšinis yra tarsi spektaklis žiūrovams, kuriame neteisingi sprendimai kainuoja pergales ir emocijas.“
Panašumų tarp operacinės ir krepšinio aikštelės – daugiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Labai svarbus komandinis darbas, atsakomybių pasiskirstymas, o kartais minutės ar sekundės gali būti kritiškai svarbios.“
Kalbėdamas apie sprendimų priėmimą, Jonas išskiria balansą tarp protokolo ir interpretacijos.
„Medicinoje turime gaires ir protokolus, bet kiekvienas pacientas ir jo organizmas yra individualus, todėl kartais reikia nestandartinių sprendimų. Tuo tarpu krepšinio aikštelėje įvykus tam tikrai situacijai turi priimtą greitą sprendimą, tačiau turint atvirą kampą bei padėtį, galvoje susidėliojus visus kriterijus – teisingo švilpuko procentas labai išauga, todėl kuo aiškesnė situacija ir interpretacija – tuo didesnė tikimybė būti teisiam.“
Paklausus Jono ko pats sau palinkėtų ateityje, akcentavo paprastą, bet esminį dalyką:
„Palinkėčiau sau toliau nenustoti tobulėti, kuo daugiau teisingų sprendimų tiek ligoninės skyriuose, tiek krepšinio aikštelėje.“
Penkių sekundžių taisyklė
- Rungtynių švilpukas ar greitosios pagalbos sirena: Rungtynių švilpukas.
- Vienas dalykas, be kurio neįsivaizduoji nei rungtynių, nei darbo dienos ligoninėje: Profesinė liga – keli puodeliai kavos.
- Tavo viena taisyklė galiojanti tiek pacientui, tiek žaidėjui: Būk teisingas – tiek prieš save, tiek prieš pacientą ar žaidėją.
- Daina prieš rungtynes ar operaciją: Mr. Bullet – „Bilietas į rojų“.
- Žmonės, įkvėpę pasirinkti šiuos kelius: Močiutė – medicina, Raimundas Barauskas – teisėjavimas.
