„Visos rolės reikalauja atsakomybės“ – mentorius, vadovas, tėtis ir teisėjas Ignas Jablonskas apie gyvenimą tarp rolių ir pirmąjį LKL sezoną
Ignas Jablonskas – vienas jauniausių teisėjų Lietuvos krepšinio lygoje (toliu „LKL“), šiemet žengęs į savo pirmąjį LKL sezoną. Be debiuto aukščiausioje šalies lygoje, Ignas yra vedantis teisėjas Nacionalinėje krepšinio lygoje (toliu „NKL“), užima darbų vadovo pareigas kelių infrostruktūros ženklinimo įmonėje Vilniuje, ne tik dalyvauja aikštės teisėjų mentorystės programoje, bet ir pats yra vienas iš mentorių Vilniaus krepšinio teisėjų sąjungoje. Apie kelią į teisėjavimą, pirmą sezoną LKL, gyvenimą tarp skirtingų rolių ir artėjantį tarptautinį iššūkį Vienoje – jo paties žodžiais šiame interviu.
„Mano kelias gana tradicinis – žaidžiau krepšinį nuo pirmos klasės ir tikėjausi, kaip ir dauguma vaikų, jog ateityje būsiu krepšininkas. Džiaugiuosi, kad tėvai ir patirta trauma leido laiku suprasti, kad aukščiausiame lygyje žaisti nepavyks. Tačiau noras būti aikštelėje vis dar buvo labai didelis, tad atsiradus pirmam pasiūlymui pabandyti teisėjauti, sutikau iš karto. Taip žingsnis po žingsnio ir prasidėjo teisėjo karjera, kuri iš Biržų mane palydėjo į Vilnių.“
Igno pirmasis sezonas LKL jam yra tikras savęs išbandymas, kuriame kaip teigia jis, svarbiausia – išlikti sąžiningam prieš save.
„Manau, kad visų pirma turi būti sąžiningas prieš save. Nematau tikslo kažko įrodinėti kitiems, jeigu meluosi sau – niekada nebūsi laimingas. Kai pradėjau teisėjauti Vilniaus krepšinio teisėjų mokyklėlėje, aukščiausia lyga atrodė labai toli, kaip jaunam krepšininkui NBA svajonė, tačiau, pasirodo, viskas įmanoma.“
Paklaustas kas aukščiausiame lygyje labiausiai nustebino – spartus žaidimo tempas, spaudimas ar profesionalumas, Ignas atsako:
„Visi paminėti dalykai – greitis, žaidėjai, spaudimas, profesionalumas – buvo tarsi laiptelis aukštyn, lyginant su antrąja lyga. Tačiau ne veltui tai ir yra aukščiausia Lietuvos lyga. Jeigu reikėtų išskirti vieną aspektą, sakyčiau kontakto lygis. Buvau maloniai nustebintas, kokį kontaktą žaidėjai čia toleruoja iš gerosios pusės.“
Mentorystės programa – du keliai viename
Vilniuje vykdoma mentorystės programa jauniesiems potencialiems aikštės teisėjams tapo neatsiejama Igno kasdienybės dalimi. Be to, kad jis moko kitus, Ignas pats yra įtrauktas į Lietuvos krepšinio teisėjų asociacijos kartu su „Betsson“ LKL sukurtą 2025/26 m. sezono teisėjų mokymo ir mentorystės programą, kurioje dirba kartu su savo mentoriumi, FIBA teisėju Gvidu Gedvilu.
„Kai tik galiu, visuomet sutinku prisidėti prie VKTS mokyklėlės veiklos. Pats praėjau visus šios mokyklos etapus, todėl labai gera matyti, kaip būsimi teisėjai eina tą patį kelią ir mėgaujasi procesu.“
Mentorystės programa ne tik suteikia galimybę kaupti patirtį, bet ir leidžia mokytis iš labiausiai patyrusių kolegų. Igno požiūriu, ši patirtis tapo kertiniu dalyku jo paties augimui ir šiandien leidžia jausti atsakomybę prieš kitus jaunus teisėjus.
„Mano nuomone, mentorystės programa buvo kaip šviežias oro gurkšnis jauniems teisėjams, kuris padėjo ne tik man, tačiau ir daugeliui kitų jaunų teisėjų pasisemti neįkainojamos patirties iš labai patyrusių kolegų. Ryšys su mentoriumi yra labai svarbus dalykas, nes tai yra žmogus, kuris visuomet pasiruošęs patarti, padėti bei suprasti, ką galima padaryti geriau. Mentorius – tai tarsi teisėjavimo tėtis, kuris pasakys, kaip yra. Pagirs, kai padarai gerus dalykus, tačiau protingai pabars, kai pradėsi eiti neteisinga linkme. Džiaugiuosi turėdamas galimybę dirbti ir semtis patirties iš tokio lygio, Europoje daug pasiekusio teisėjo.“
Tapęs mentoriumi Vilniuje, Ignas atrado tiek naują požiūrį, tiek atsakomybę prieš mokinius kuri ne tik įpareigoja, bet ir praplečia jo paties supratimą apie teisėjavimą.
„Tapus jaunų teisėjų mentoriumi Vilniuje, atsivėrė naujas puslapis mano karjeroje. Jeigu iki tol į viską žiūrėdavau labiau egoistiškai, dabar suprantu, jog viską, ką žinau, turiu pasidalinti su savo mokiniais ir būsiu tiek geras mentorius, kiek geri bus mano mokiniai. Dėl to atsirado ir lengvas papildomas spaudimas iš šono, nes žinau, kad mano rungtynes stebi ne tik šeima, bet ir mokiniai. Turiu labai gerų pavyzdžių iš savo patirties mentorystės programoje, todėl bandau kiek įmanoma perteikti ją jauniems teisėjams.“
Gyvenimas už aikštelės ribų
Naujų pareigų, atsakomybių ir šeimos derinimas tapo Igno kasdienybės dalimi. Gimus sūnui Mykolui, dienos ritmas stipriai pasikeitė ir nors laiko „užklasinei“ veiklai beveik nelieka, rutinos įvairovė leidžia kasdienybę paversti dinamiška ir prasminga.
„Gimus sūnui Mykolui, dienos ritmas pasikeitė stipriai. Ankstyvi rytai tapo rutinos dalis. Kas antras rytas, prieš darbus ir darželį, prasideda sporto salėje, o po to kimbu į darbus. Nors užklasinei veiklai laiko beveik nebėra, tačiau jos ir nepasigendu. Mano gyvenime labai mažai monotonijos, dėl to kiekviena diena, savaip, vis kitokia – nauji projektai darbuose, rungtynės. Tai tarsi pakeičia užklasinę veiklą. Su savimi geriausiai pabūnu sporto salėje, kuomet tai yra laikas tik man. Ir pasportuoju, ir su savimi pasišneku – win win.“
Derindamas skirtingas roles – teisėjo, vadovo ir tėčio, Ignas atrado pusiausvyrą, kuri leidžia sėkmingai atlikti visas savo pareigas. Nuo vadovavimo darbe iki mažojo „vadovo“ namuose ir rungtynių aikštelėje – veiklos, reikalaujančios atsakomybės ir ypatingo dėmesio.
„Visos trys rolės yra labai skirtingos, tačiau tuo pačiu ir panašios. Visose reikia daug atsakomybės ir dėmesio. Jeigu gerai susiplanuoji laiką, viską suspėti įmanoma. Darbe vadovauju 30-ties žmonių komandai, namie man vadovauja vienas mažas vadovas, rungtynėse mes, teisėjai, bandome vadovauti dviem komandoms. Visos rolės yra skirtingos, tačiau visose reikia atrasti aukso viduriuką. Esu labai dėkingas šeimai ir darbui, jog yra lankstūs ir leidžia siekti svajonių teisėjavimo srityje.“
FIBA Potential National Referees stovykla Vienoje
Lietuvos krepšinio teisėjų asociacija, Igną Jablonską, kaip vienam perspektyviausių jaunų teisėjų, įteikė kvietimą dalyvauti tarptautinėje FIBA Potential National Referees stovykloje, Vienoje, kuri prasidės jau kitą savaitę. Artėjanti stovykla Ignui tampa ne tik nauja patirtimi, bet ir galimybe debiutuoti Europos kontekste.
„Visų pirma labai džiaugiuosi šia galimybe ir esu dėkingas už pasitikėjimą. Šis pakvietimas pridėjo dar daugiau motyvacijos judėti pirmyn ir nenustoti dirbti. Tuo pačiu įpareigoja išlaikyti gerą Lietuvos teisėjų vardą Europoje. Visą kovo mėnesį, kiekvieną pirmadienį, turėjome nuotolinius užsiėmimus, kurių metu ruošėmės stovyklai. Užsiėmimus vedė FIBA instruktoriai, kurie taip pat dalyvaus joje. Likau nustebintas, kaip profesionaliai žiūrima į šią stovyklą iš FIBA pusės, tai privertė dar labiau pasitempti pačiam ir išeiti iš komforto zonos.“
Paklaustas, ar būdamas vienu jauniausių LKL teisėjų, ši FIBA stovykla atrodo kaip galimybė įrodyti sau, kad gali ateityje žengti ir tarptautinį žingsnį, Ignas atsakė:
„Manau tai ir yra galimybė, tačiau reikia ja pasinaudoti visu 100% ir nepaleisti tokio šanso, kurį gauna ne kiekvienas teisėjas. Atsakomybė prieš save labai didelė, tačiau nėra nieko neįmanomo, kai įdedi daug darbo. 😊“
Ir pabaigai paprašius apibūdinti save — koks šiandien yra Ignas Jablonskas, Ignas išliko paprastas ir nuoširdus.
„Visų pirma esu laimingas, nes turiu viską apie ką svajojau, bet svajonės su laiku auga, todėl tuo pačiu esu motyvuotas pasiekti naujas svajones.“
Penkių sekundžių taisyklė
- Kostiumas ar sportinė apranga: Sportinė apranga, visgi patogiau.
- Rungtynių dienos daina: Nuo lietuviško pop iki amerikietiško repo.
- Komanda, kuriai norėtum suteisėjauti: Dar praeitais metais turėjau svajonę suteisėjauti Lietuvos grandams Kauno Žalgiriui ir Vilniaus Rytui — tai padaryti pavyko. Žiūrint plačiau, norėčiau suteisėjauti Belgrado Partizanui, jų namų arenoje.
- Vienas dalykas, be kurio neįsivaizduoji rungtynių dienos: Lagamino patikrinimas prieš sėdant į automobilį.
- Svajonių miestas: Vilnius, čia gyvenu ir esu laimingas, tačiau su mielu noru pagyvenčiau ir Malagoje.




